Tu neišeik

Tu neišeik, kai mėnesienoj švyti
melsvi laukai ir apsnigti stogai,
neleiski trapią tylą sudaužyti,
kuria abudu saugojom ilgai.


Ir nesakyk, kad viskas nusibodo,
kad baigėsi jau vasaros sapnai.
Aure, žiūrėk už mūsų balto sodo
skarotos eglės ramios amžinai.


O Paukščių Takas koks? Kaip poška speigas
Ir pilnatis kokia? Dar bus delčia...
Žinok - išeiti dar abiem ne laikas:
dar tik mielos žiemos pradžia...