Izoliacija - 15

Izoliacija – 15

Kodėl mano ir sūnaus gyvenimas yra toks koks yra? Priežastys priklausančios nuo manęs ir sūnaus – mano ir sūnaus pasirinkimas. Bet yra tūkstančiai priežasčių kurios nepriklauso nuo mūsų, jos užgriuvo ir privertė susimąstyti „ką daryti“? Šios priežastys skirtos Visagalio, kuris valdo visą realybę, mano užduotis šitame nuostabiame, ir beprotiškame bardake pamatyti Kūrėjo valią ir tapti tikru žmogumi. Vakar išgirdau įmotės balsą. Jis pasimetusi. Šiek tiek jaučiasi nejaukiai. Bendraudama tarsi teisinosi. Dėl to jaučiausi nepatogiai. Nereikia prieš mane jaustis nepatogiai... Vargšė moteris pasakojo savo sunkumus ir išbandymus, kuriuos ji gavo rūpindamasi mano sūnumi. Ji pasakojo, kad vaikas praėjusią savaitę pabėgo. Norėjo grįžti į miestą kuriame gyvenu ir apvogti pagyvenusį policininką. Jis norėjo pavogti jo pistoletą. Paskui planavo grįžti pas įmotę ir kažką nušauti. Paskui persigalvojo ir grįžo į namus. Policija nusprendė, kad vaikas pavojingoje sau ir kitiems būsenoje. Nuvežė į ligoninėje. Paauglys kovojo su ligoninės personalu. Gavo vaistų, bet jie nepadėjo nurimti. Užlipo ant grotų. Bandė pabėgti. Ligoninės personalas jį gaudė kaip katinai žvirblį. Sugavo. Suleido vaistų ir jis užmigo. Kitą dieną su juo kalbėjosi Profesorius F.

-Tu protingas, daugiau nebedaryk nesąmonių. Norėjai pavogti pistoletą, ką būtum daręs jei būtų pavykę? – Ramiai paklausė Profesorius.
-Mmm... Chi, chi, chi... – Pradėjo juoktis sūnus.
-Kodėl juokiesi?
-Dabar supratau, kad esu beprotis. – Atsakė sūnus. – Nežinau, ką būčiau daręs, Negalvojau apie tai. Aš beprotis.
-Tu ne beprotis. Bepročiai niekada nepripažįsta galimybės, kad jis beprotis. Tu protingas, tik nesivaldai, nevaldai jausmų, ir vaizduotės. Įsiklausyk, tau duodamas paskutinis šansas. Privalai laikytis taisyklių, šeimos kurioje šiuo metu gyveni. Jei sulaužysi... tada keliausi į uždarytą vietą. Ten su tavimi nebežais. Ten padarysi nusižengimą, - išmokins paklusti būdais, kurie ne tokie malonūs... – Tai papasakojo įmotė. Jis girdi balsą, kuris liepia nusikalsti.
-Kokį balsą?
-Jis girdi nuo vaikystės.
-Tai jo balsas? Jis kalba sau?
-Bet suvokia, tarsi kažkas kitas... Negali šiam balsui pasipriešinti, nes šis balsas gynė jį nuo vaikystės.
P. S. Šiandien padovanojau Marokiečių šeimai pianiną. Arabas nuvežė jam krovinį. Mano bičiuliai iš kollelio Amerikietis, Teimanietis, Ukrainietis ir Baltrusas padėjo nunešti instrumentą. Įnešėme į Marokiečio kiemą. Jis išėjo nustebęs. Kas tai? Taimanietis pradėjo dainuoti. Paėmė marokietį už rankos. Mes visi susikibome ir dainuodami apėjome ratelį aplink instrumentą.

- Kas tai? – Dar karta paklausė Marokietis.

- Dovana. – Atsakėme choru. Kūrėjau, jei mano poelgis malonus tau, ir manai, kad pasielgiau gerai, užrašyk šį nuopelną į mano sūnaus sąskaitą. Paskui daviau šimtą eurų draugams, kad pasidalintų. Jie atsisakė priimti užmokestį už darbą.

- Prašau, priimkite. – Paprašiau.

- Tu mūsų draugas, mes nenorime iš tavęs nieko imti.

- Prašau, priimkite ir pasimelskite dėl mano sūnaus dvasinės ir fizinės sveikatos. – Išgirdę šią priežastį jie sutiko...