Etiudas nr. 1

Pro verkiantį langą matyti
plikas rankas į dangų ištiesę
medžiai,
beviltiškai laukiantys saulės šviesos.
Žemė, pasidabinusi rūko vualiu,
susimąsto, užmerkia akis -
visi mes verkiam prabėgusio laiko.
Aplyto asfalto rieškučiose spindi
miesto žiburiai - miegančio miesto,
liūdno ir vienišo - naktį mes
visi vieniši.