Rašyk
Eilės (73045)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2493)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Izoliacija - 13

Vakar nutiko malonus įvykis. Pralinksmino. Džiugino, kad Šventoje Žemėje yra daug geraširdžių žmonių.

Po vakarinės maldos, keliavau į tolimą rajoną. Visą savaitę sėdžiu prie knygų, ketvirtadienio vakarą keliauju apsipirkti. Visą dieną mokiausi ir neišėjau iš Beit Midrašo. Keliavau gatvėmis ir įjungęs grotuvą klausiausi pamokos. Užėjau į parduotuvę. Nutariau pasiimti tik pačias būtiniausias prekes, šabo puotai. Nes kelias tolimas ir nešti sunkius nešulius neturėjau noro. Į krepšį įsidėjau keturis agurkus, penkis pomidorus, tris paprikas, dvi citrinas, keletą česnakų galvučių, kilogramą svogūnų, tris pačias mažiausias cukinijas, (kaip pirštukai), du mažyčius baklažanus (mieli mažyliai). Pamaniau, kad man daugiau nieko nereikia. Pasivaikščiojau po parduotuvę. Kartais apžiūrėdavau prekę, mąstydamas, ar man ji reikalinga ar ne. Prie pieno skyriaus apžiūrėjau, kelis sūrius ir padėjau į vietą. Parduotuvės gale buvo užkampis, ten kažkada mačiau miltų, kurių nereikia sijoti, ir nereikia baimintis, kad ten yra kirminų. Norėjau tik pasižiūrėti, ar dar yra, bet pirkti nesiruošiau, nes dar turėjau tris kilogramus namuose.

-Ar tu ko nors ieškai? – Paklausė moteris. Klausiausi paskaitos, todėl negirdėjau klausymo. Ji dar karta pakartojo klausymą. Pamačiau, kad jis žiūri į mane ir kalba. Išjungiau grotuvą ir kreipiausi į ją. „Taip, klausau, kuo galėčiau padėti? “ – Ji pakartojo klausymą trečią kartą.
-Aš nieko neieškau. – Atsakiau nustebęs.
-Gal trūksta produktų šabo šventei? Aš tau galėčiau nupirkti. – Šiek tiek užsikirsdama pasiūlė moteris. Nustebau.
-Ačiū jums. Man nieko netrūksta. Dėkoju jums už geraširdiškumą. Ačiū.
-Ar tu tuo tikras?
-Taip, dėkoju, bet pagalbos nereikia. – Atsakiau nustebintas gesto. Moteris susigėdo ir nuėjo. Apžiūrėjau miltus. Padėjau į vietą. Pamąsčiau, kad daugiau nieko man nereikia ir patraukiau link kasų. Ten sutikau geraširdišką moterį. Ji ėjo manęs link. Pasitraukiau į šalį, duodamas kelią jei praeiti. Nebuvo kur atsistoti, nes darbuotojai praėjime pastatė kopėčias. Palindau po jomis ir atlaisvinau praėjimą. Ji sustojo ir pasisuko į mane.
-Aš noriu tau padėti. Galiu nupirkti vištą, žuvies šabo puotai. – Maloniu balsu siūlė moteris.
-Ačiū jums, esu sujaudintas, bet atsisakau pagalbos.
-Ar turi vištą šabui?
-Turiu visko, ko man reikia. – Atsakiau aptakiai, nes būtent vištos neturėjau. Nuleidau akis į žemę. Nevalingai pastebėjau, kad moteris laukiasi vaikelio, apytiksliai 5 mėnuo. – Ačiū už gerą širdį.
-Pasakyk man tiesą. Pažiūrėk man į akis. – Ji nusiėmė respiratorių nuo veido ir įdėmiai žvelgė į mano veidą. Plačiai šypsojausi, nes pasijutau tarsi spektaklyje. Vaidinau mažą berniuką, o ji rūpestingą mamą. Tik ji mano šypsenos nematė, nes veidą dengė vienkartinis respiratorius. Papurčiau galvą.
-Į akis nežiūrėsiu. – Atsakiau su šypsena.
-Ne, viską supratau, aš tau nupirksiu...
-Prašau nereikia, aš nepaimsiu... pabėgsiu iš parduotuvės.
-Būk geras, - prašė moteris. – Suteik galimybę padaryti gerą darbą. Tai bus mano nuopelnas prieš Kūrėją.
-Ačiū, jums, bet ne.
-Čia ne aš tau noriu padėti, o Visagalis, per mane. – Ji palinko link manęs ir pirštu kelis kartus bakstelėjo į viršų. Pamačiau malonų, gražų veidą. Iš bruožų padariau prielaidą, kad ši moteris irakietė.
-Suprantu, bet negaliu priimti to ko man nereikia. Aš jums dėkingas už gerą širdį. Jums skiriu visus pagyrimus esančius pasaulyje. Tegul Die-vas palaimina jus ir išgelbėja iš visų nelaimių.
-Prašau... ar turi vaikų? Dėl jų...
-Mano namuose nėra vaikų. Ačiū. – Ji prarado viltį ir pasitraukė. Atsistojau kasoje. Pardavėja aptarnavo. Jrakietė atsistojo, su savo prekėmis už manęs. Atsiduso, kai sumokėjau.
-Ačiū. Gero šabo. – Pasiėmiau prekes ir skubiai išėjau iš parduotuvės. Džiaugiausi, kad po saule yra žmonių, kurie nuoširdžiai nori, stengiasi padėti kitiems.
Mane supa daug geraširdžių žmonių. Kai prasidėjo „koronos“ virusas Šeima iš Bnei Brako, kiekvieną šabą man atveža maisto šventinei puotai. Iš esmės man pakanka to ką turiu, bet jiems neturiu jėgų atsakyti, nes matau, kad jie nuoširdžiai nori padėti, priimdamas iš jų dovanas džiuginu juos. Jie nuolatos ieško žmonių kuriems galėtų padėti. Slaugo ligonius ir t., t. Mano sūnui padėjo ir padeda visas būrys puikių žmonių. Dėkoju Visagaliui už rūpestį.
2020-05-11 08:58
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-11 23:58
gogo
bet ar izrely yra tolimų rajonų
kažką čia bandai prajuokint
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-11 23:57
gogo
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-11 12:35
at the heart of it all
gal tu jau baik su tais karantinais. išeik pasivaikščiot. kavos įkalt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą