Diena buvo rami. Švietė saulė, tačiau aplinkui nebuvo nė gyvos dvasios. Ir staiga - tiesiai prieš mažąjį, nutrūktgalvį Tomuka atsirado pats baronas Miunhauzenas. Ir žinot, vaikai, ką? Norit tikėkit, norit ne, bet pats baronas nusilenkė berniukui iki žemės ir nusišypsojo plačia šypsena. Tada jam po kojom patiesė skraidantį kilimą ir pasiūlė pasigrožėti Pagirių apylinkemis iš viršaus.
Ir ko tik Tomukas su Miunhauzenu nematė! Šunys su katėmis vestuves kėlė. Mokytojai iš pamokų bėgo, o mokiniai juos gaudė. Vokės upelyje banginis pliuškenos, o tvenkiniuose rykliai ir piranijos karaliavo. Juos aplenke ragana ant šluotos! O sako, kad raganu nėra!!! Tomukas pats matė... Skrisdama pro šalį raganiūkštė savo šluotkočiu užkabino skraidantį kilimą ir sugadino kuro baką. Baronas ir berniukas buvo priversti leistis į „STATOIL“ degalinę prisipilti degalų.
Po to, Miunhauzenas mažąjį nutrūktgalvį parskraidino iki namų ir palinkėjęs linksmų švenčių išnyko toli toli dangaus skliaute...


Forget_everything







