minus begalybė

kai  suskeldėjo rankų oda
nuo beprotiško šalčio
beliečiant virpančiais pirštais
suledėjusias mūsų svajones

vakar naktį ėjau sau
laiku atgal link minus begalybės
ieškodama nuo ko gi prasidėjo
mūsų pasaulio pabaiga

tesuradau aš surūdijusį raktą
pasenusius sausainių trupinius
nuvytusias gėles ir  laišką tavo
taip seniai palovy prarastą.

nuo pat pradžių apokalipsė grėsė
raudonas mėnulis šmėkščiojo greta
gyvenimas netoks ir paprastas
tik kartais nežinai, kad pabaiga greta.

gal, šįkart apsisukim ir pabėkim
atgal į minus begalybę, kur pradžia?