Nededikuotas

O būna, laikrodžiai meluoja:
Nėr valandų, parų nėra...
Ypač tada, kai tavęs laukiu –
Krinta žvaigždės –
Ir visados grįžtu namo viena...

Taip, tu melagis, drauge senas,
Nepasakai, slepi, markstais...
Kodėl negalim eit kartu
To viso kelio, kurį sapnavom
Būdami vaikais?

Ir tie gyvenimai aplink – melagiai:
Gi nėr draugų, tavęs nėra...
Nes visad paragavus
Pakeleivio duonos riekės
Palieka šleikštulys vanilės saldume...