Rašyk
Eilės (73045)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2493)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Plačiai atmerktomis akimis ji dairosi aplink. Kažkuris iš klasės draugų pajuokauja:
- Jurga, ar vaiduoklius pamatei? Kodėl tokia išsigandusi?
Kaip taikliai pastebėta - pamąsto ji, bet garsiai, su apsimestinu linksmumu atkerta:
- Jūs visuomet taip ir atrodote.
Eidama prie savo suolo, akies krašteliu pastebi padėtą 10 klasės lietuvių kalbos vadovėlį. Ji vėl paauglė. Visą kūną užplūsta ir nuostaba, ir maloni, šilta banga.
Klesteli į suolą, prie savo geriausios draugės, kuri skubiai paklausia:
  - Tai rytoj pas tave renkamės vakare?
  Jurga išgirsta save sakant:
- Jo, kai tėvų nebus, dar susitarsime.
Ji tyliai sėdi savo suole, dabartis pamažu kažkur prapuola, jos nebelieka.
Vyrauja seniai prabėgusi praeitis, kuri išstumia dabartį. Jurga nesipriešina tam. O ar verta?
  Už nugaros sėdi klasės šauniausi vaikinai. Jurga pajunta, jog jos širdis ima neramiai spurdėti, kai Vaidas paliečia jos nugarą ir tyliai prataria:
  - Aš labai laukiu vakaro...
Ji atsiliepia:
  - Aš taip pat.
  Viskas kartojasi. Ar stebuklingas likimas duos šansą viską pakeisti? Gal čia slaptas ženklas visa tai padaryti?
  Įsibėgėjusi pamoka nuveja šalin mintis. Buvo be galo gera jaustis nerūpestinga mokinuke.  Skambutis užklumpa netikėtai. Pasibaigia paskutinė pamoka. Jurga su Vaidu, tvirtai susiėmę už rankų, keliauja vestibiulio link.
  - Eime per kiemo pusę, - pasiūlo vaikinas.
  - Gerai, tu manęs palauk. Aš tuoj.
  Vaido ranka nenoriai paleidžia jos.
  - Aš tavęs lauksiu, neužtruk.
  Nežinia kodėl ir ko, Jurga patraukia vestibiulio link. Atidaro paradines duris ir... vėl apima svaigulys, ausyse ima spengti. Praeina kelios akimirkos, ji vėl stovi senajame parke prie nebeveikiančios mokyklos.
Nustėrusi apsidairo. Ar ji nesapnavo? Rankose pastebi įbruktą raštelį su Vaido rašysena (artimiausiu metu noriu pasakyti tau labai svarbų dalyką)
  Tai buvo ne sapnas. Bet kas? Jurga žvilgteli į savo mobilų telefoną ir nustėrsta - laikrodis rodo tą patį laiką, koks buvo prieš jai įeinant į mokyklą.
  Galva tiesiog ūžia nuo begalės minčių. Reikia laiko viskam pergalvoti, viską sudėlioti į reikalingas lentynas.
  Neskubėdama patraukia namų link.
2020-04-16 10:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-04-16 11:31
Alicija_
Rašykite toliau, o mes skaitysime:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą