sapno kelionė

Per spalvingas pavasario pievas,
Per rimčiai pasiruošusius laukus,
Virš saulėtų didmiesčių alėjų
Ir pro tą langą, kur žiūri žmogus.

Virš plentų, kur važiuoja naktibaldos,
Per audringus klanus vandenynų,
Pro pušynus, ošimą numaldžiusius,
Virš balutės asfalte, pro kmynus

Skrenda sapnas tolyn, vis tolyn. pro mus.

Už savęs jis palieka ganyklas,
Jis palieka išmintą takelį.
Už jo skrydžio pasibaigia knygos,
Jis aplenkia ir rūstų senelį.

Jis vis lekia pirmyn per salas,
Per neatrasto grožio pakrantes.
Jis pralenkia šiaurines pūgas,
Tyliai sklendžia virš rūkančio panko.