Prisiminimai

Giesmę!
Geismą!
Matrą žodžiams, retėjančioms
paslaptims - išbaidyti Dievo -
žvaigždės, nenykstančios ir
siurrealistiškai malonios
Viešpaties šokėjai - apyžemių žmonės,
be ūkų ar jūros lapijos-
strazdo geismo tvariniu pakrikštyti -
alyvmedžio sultimis - už kiekvienų daiktų
šešėlis, ir atrodo
nieko nėra. Nėra kuo misti.

mano deive!
Mano praradime!
Neišgelbėti. Prasiplečia
ir gailisi, senųjų dvarų
sienų kokonų bei vyno,
gaminto iš senelio instrumentų -
pakutinės vakarienės šventa preliudija...

Plečiasi.
Ilgasis Hermis!
Freskų gadintojas!

Visad nešiau savo medį -
prašydamas dūmais - Marijos ar
Judo - jų vaisiai saldūs - štai mano lobis.

visi dariniai yra laikini,
bet tik ne Kentauto - omina Gratis
ir Karaliaus galva nukris...