Suprasta

vietoj gluosnio šakų
kabo kūnai žmonių
skustagalviai nuogi
žemyn galva visi

išsirengus nuogai
kai jų sprogsta delnai
klūpai tu lig aušros
išsigandus tamsos

girdis triukšmas tyloj…
tu paskęsti migloj…
ir kodėl... nežinai…
rausta sielos kraštai…

tu suvalgai rasos…
miršta laikas jausmuos…
tavo lūpų kampai…
pirmąkart tu šypsais…

pritipena aušra
liko nesulaukta
sprogsta tavo delnai
tarp savų tu kybai

vietoj gluosnio šakų
kabo kūnai žmonių
skustagalviai nuogi
žemyn galva visi