Mokėsit? Grynais ar kortele?

Jam iš akių lindo kirminai. Aš juos traiškiau, traiškiau, o jis nesiliovė rėkęs. Kaip sušiktas isterikas rėkė o aš jį raminau, raminau.
- Ką jie man suleido? Ką jie man padarė? - klykė jis.
- Raminkis, šūdžiau, visi tokie.
- Tu netokia
- Užsikiššškk, užsikiššššk!!! - šnypščiau.
Nutilęs garsiai šnopavo, ir padėjęs galvą ant sausainių dėžės, verkė. Ašaros iš akių pasirodydavo tankiau nei kirminai, todėl truputį nusiraminau. Žinojau, kad tai galas, bet ką, po galais, galėjau padaryti? Nebent prisipažinti, kad būtent AŠ sukišau jam tuos augkirmelių kiaušinėliais užkrėstus sausainiukus. Prisipažinti nenorėjau. Negalėjau, tegu miršta švaria galva. Švaria? Aplink jo akiduobes gulėjo kirmėlių liekanos. Kai kurie dar judėjo. Girdėjau, kaip jie cypia iš skausmo. Jis necypė. Patraukiau sausainių dėžę ir atsargiau padėjau galvą ant grindų. Nuvaliau konvulcijų draskomus kirminus nuo veido ir pabučiavau jo akis. Jutau, kaip jis sukrutėjo. Jis suprato. SUPRATO SUPRATO. Tylėjo. Tai vedė mane iš proto, atsistojau iš stalčiaus išsitraukiau pistoletą ir pribaigiau jį 5 šūviais i širdį. Vėmiau  ilgai.