O tuo pačiu ir viskam... viskam esi
abejingas ir ne daugiau nei
kam nors, panašiam į skambesį,
ir tik panašiam šauniai.
Arba anaiptol ne. Net priešingai.
Kam nors panašiam nykiai.
Tai juk jokie priešininkai.
Gal svajonių jaunikiai.
Jokio skirtumo po teisybei.
Daug svarbiau, pavyzdžiui, degalinės.
Aplinkui kažkokie bailiai visi bei
moterys šiaip jau beveik eilinės,
o ir spalvos lyg prasiskolinę,
man kavos kaip visuomet, malonėkite,
ir taurelę to paties protokolinę,
čia, prašmatniame salone, kiti
jau laikai ir įpročiai, matosi,
o ir keistos naujos manieros,
kodai tokie jaunatviški, o ponai metuose,
minutės ilgos ir trumpos eros,
tiesą sakant – skirtumo nuliai,
po kablelio – eilė jų.
Namo laikas. Liūtin išeinu. Lai
nepastebi niekas, kaip su ja susilieju.