Tikėti lemtimi pradėta.
Vasario nuotaika dar pakylėta.
Kol šypsosi Snieguolė tau balta,
Lyg nuotaka, žemės dukra.
Papuošusi Šešupės krantą.
Tik imk jos tiesiamą tau ranką.
Ir veskis meilės nutiestu keliu,
Kol nenuvyto ji po berželiu.
Kol dar balta, kol dar svajoja,
Kol laukia, kol sapnuoja,
Kad tu esi tas išsvajotas,
Jos geidžiamas erotas.