***

jau
daug
daug
daug
vidurnakčių
pro monotoniškai
apsnigtus
langus
vienspalviu
metalafonu
mokausi išdainuoti
iš savęs blogį

ilgai jau

vaikėzams
iš smėliadėžių
paišau nespalvotus
pinigus

dar biškį
pataupysim
ir pirksim
džiaugsmą
(svajoja)

ir aš norėčiau
šitaip
(kada nors..)

seniai jau

kandžius
dangaus link
vienu judesiu

bum

siunčiu

ir tvorose
žiemomis apaugusiose
plyšių didumą
pagal skonį
matuoju

nes nežinau
ar ilgai dar
ar ilgai
(?)
į pasaulį
spoksoti teks
pro anoreksiškas
langines..
ar greitai
į pavasarį
išlysiu
(?)


jau
daug
daug
daug
vidurnakčių
cheminiu būdu
plaukų
negarbanoju

iš nuobodulio
susisuko
iš nuobodulio
galvoji

iš meilės
sakau aš
iš meilės..


---


o tavęs prašau
tik vieno --
gyvenimo
iškloto taisyklingom
parketlentėm

(2003. 09. 20)