Ypatingi daiktai yra tie,
kurie iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingi.
Persirengusi jų tikroji vertė
tiesiog truputėlį tingi
ir leidžiasi atpažįstama tik iki
Kažkur Mačiau Ją.
Bandai geriau įsižiūrėti, gal net ir tiki,
kad niekas čia nesukčiauja
ir aplinkui ilsisi ponai Skoniai.
Dalį žvilgsnio nuskynei.
Su aukšta taure kelneris poniai
nunešė gėlę. Ponios pirštai šilkiniai.
Visi laukia kol atsisės prie fortepijono.
Visi žino, kad yra dėl ko laukti.
Atsisėda. Pradeda. Nėra nieko daugiau be jo. Nuo
paties pirmojo garso imama plaukti.
Ypatingieji, be abejonės, yra ne visiems.
Taip dažnai tenka jiems į ledo stiklą įlysti, ką
tik giminingi supranta. O kai tai išsisems,
liks tik provinciali stilistika.


leo m




