pirštakauliais
nukeliauji
nuo kaklo žemyn
tarp didžiųjų kojos pirštų
į ten
kur išteka upės
seilėjiesi
vapi kad rytojaus nėra
kad tavęs
karaliau
nėra
ir nebus niekada
kaip vakar
dar buvo
pirštakauliais
išduri man akis
apsuki
ratu
ir paleidi
prieš srovę ---
rytui atėjus
ant šakos
supiesi vienas