Neprisiek visais savo dievais -
jų malda nesuteiks man pavėsio.
Nepuošk melo žodžiais saldžiais -
aš vis viena tavim netikėsiu.
Dangų kregždės suraižė sparnais -
netikėki, kad jam neskaudėjo.
Kaip ir man, kai lankeis tik sapnais,
bet pabudus tik stūgavo vėjas.
Tylus vakaras šliaužia stogais
ir šešėliai nukloja alėją -
Kaip tada, kai maniau - amžinai
būsim mes, kuo nebūt negalėjom.
Liečia prieblanda pirštais vėsiais,
ten, kur nuoskauda usnim vešėjo.
Dingo ji - tik dulsvėja keliai,
kuriais niekur kartu nenuėjom.