Niekada nemačiau
besileidžiančios
saulės -
virš didelio
miegančio uosto
ir jūreivių linksmų,
krypinėjančių
gatvėmis miesto.
Ir neskyniau gėlių
[su tavim]
kai šypsojosi saulė,
tik mintis išsibėrus
dėliojau su sauja
ir pėdas...
tyliai
[kaip ragana]
kad nieks nepastebėtų,
[kad į tave pažiūrėčiau].
Kaip gerai besmegeniui:
jam - nereikia svarstyklių.