pažliugusius jausmus į paltą susukęs,
greitai kulniuoja gatvėmis.
Taip greit lyg jį vytųsi slibinas devyngalvis
Su parištu po kaklu varpeliu,
Raginančiu bėgti tolyn ir neatsikvėpti.
Ant jo bekepurės galvos tykšta krituoliai lašai,
Jis krūpteli ir gūžiasi vitrinų atspindžiuose.
Po padu, nepastebėdamas, trypia jaunos gerbėjos širdį.
Netyčia…
Kioskeliuose riestaininiai kiauliukai, nuo riebalų net tviska,
O uodegėlės – taip pritvinkusios, kaip kad mergelė vilties.
Kas dieną vis taukuotais pirštais smičių, o ne ją glamonėja.
Ir vis slepiasi už saldėsių kioskelio,
O autobuso kaip nėra taip nėra.
Žaidžiame slėpynes……. Sušlapo kojos……kukū