*032201132020*v

Šiandien niekas neurzgia.
Demonas vis dar miega.
aš vis dar bokšte,
angelas vis dar ant kedės
supasi.
Šaltas prakaitas trečią dieną pilantis,
kaži kokiu būdų tolsta
o tai reiškia, jog
galbūt šiandien,
kai nueisiu į dušą -
manoji kaukė pagaliau
išbrinkusi slys nuo veido.
aš nebeklausiu:

- kas esi tu?

nes drobėse jau viskas papasakota.
nes drobėse, jau ir angelas ir demonas
ir pačio rankomis abu sutverti
ir tas Jaunuolis su Kimono ir tas Jaunuolis,
kur savą gyvenimą paskyrė kurti nuodus.

Valtelė įslinkusi į mano patvinusį kambarį,
vos vos neliesdama drobe užkloto parketo
užstrigo kaži kur galu vidurdurio.
Žavios merginos - atskleidžia savo randus,
Schubertas - pasakoja apie pasiruošimą mirti.
o pro ištiestus angelo sparnus, vos vos
tepamenu fosfarines žvaigždes, kurių
reikšmės šiandien nieku gyvu nesinori atrišti.

- kazhh ug kaš ughh. .  Ugnies yra?

išsipakuoja užmiegotą galvą demonas. ir tik vieną akį pramerkęs,
tiria angelo sparnų raštą.

Merginos iš valties po vieną žengia link borto.
Angelas ištiesia ranką, kiekvienai iš eilės, o šios,
peržengdamos elegantiškai, pirštų galais kelia demono smakrą,
ir bučiuoja į kaktą tardamos:

- aš esu praeitis, mano mielas.
- aš esu dabar, mano brangus.
- aš esu tikrovė, tu... tu... - ir pilna ant akių kavą. bučiuoja akis.

-Kleopai, bičiuli mielas. Ar tu galėtum mane pasiimti kartu iš čia?
- O kur tu trauki?
- Man visai nesvarbu, kad ir iš šios žemės, kad ir iš šio kambario, kad ir iš šio pasaulio.
- o tu auką, taip pat, pakankamai svarią turi?
- o kas vartus šią naktį saugo?

***



- še. tiesia liepsną.
O Demonas apsigraibo švarką,
iš kišenaitės nosinei, iškrapšto ilgais nagais, nedarūkusę petkę
R ūksta

-hgh. čia kaip tą dien kai su Jezum pabudom ir anas sako:
- že že, a te ne Bachas valtį?
  sakau: - kas toks? ir žiu grynai (gesina petkę) sėdi, tik kad ne Bachis, bet pats Kampas. ale popierių su pastele raižo atsilošęs po saule.
  Tai tada Jezus sako:
- a nori bairio? že.  Ir tada bam.  *  saulė JUODA.
Kampas pašoka įtužęs, pastelės į šalis skeveldrom.
O mes į kojas liuosiai.

-hmnhn. ha. Bet juokinga nebuvo. Mes bėgome, || ir net gal jau toli tiek nubėgę
buvome, kad pamiršti vardan ko, ir tiesiog it Laisvi žmonės
po žemėlapį, it ganytis. - Dabar tai Piemenėliais vadina.

ir visai užsimiršę, kartu įpu pradėjome iškvėpdami stoti.
O prieš akis bam medis. o mes prieš ją it įkasti.
teta liūdna, it Pieta, ir žaliam danguj. fone. sakytum žaibas,
tarytum Jezus įtūžęs kvailas vaikis
tiesiai į anos šakas! vargšę smaugti.
ir niokot,
it ko apsėstas šakas pult laužyt.
čiupau už niekšo riešo
ir atbulu delnu per žandą.
- Kas tu, kad skriausti medį taip sau leidi?
- O čia sodino mano tėvelis. laisvas. noriu ir laužau.
Per kitą žandą. takšt.
- Aš jam pasakysiu.
- pasakysiu.
- trenk.  - ir dar.

-aš pats atnešiu, o tu įkalsi.
„

ha. Tada Tėvelis pasirodė.. o Obuolys tai ant žemės voliojas.
-Kuris čia?, tuo ramiu, bet aidinčiu balsu kaip visad.
- Aš.  . . Tėveli.  . .  pasakiau akis įbedęs tirpstančioje pievoje, Įžeistos Obels fone, žaliai visą nudažius juodai saulei.
    *
-dieve

.
-O ar aš kam nors kada pasakiau kas tada nutiko?! - duok išgert ko, a nematai, kad trošku?. .  - nesakiau ir pagaliau bent vieną kartą - nustojat mane mokyt, smerkti ir badyti pirštais. Geri visi Jūs ane? - o aš jau padariau kartą savo, o toliau kiekvieną mielą dieną. pažadėjau ir kol būsiu, tol visi bus ramūs. o dėl savęs pačių, baikit mane, patys kalti. Kodėl nesugebat, kodėl nesusitvarkot? Galiaus nejuokinkit su meile.
Tai žodžiu, kas tau tai patys žin

- aš pats atnešiu, o tu įkalsi? „ -?
- Va va.. Sorry, aš čia kažkaip užsideepinau ant to karto. Bet tai, kad jūs patys jau atsibodot. Man čia pastoviai ateinat aiškinti dalykų, kurių patys nė kiek nesuprantat. Ar žinot kas yra gyvenimas? Kaip būna, ir kas tada, ir iš tiesų?
Jau viskas, baigiasi baterija, sako 
ir ai, nesvarbu. čia jūsų reikalas, bet manęs pagaliau nebelieskit,
jei  norit tai patys nusnūst ant tos taburetės bandykit. Tik b*t kodėl kambaryje taip šlapia? pamesk tą apelsiną. - ką tu čia nutapei?
-teve

oo, koks apelsinas. oo oho, net akyse prašvito. (tarė angelas, šlamšdamas taip godžiai, jog apie mintį apie šio pasidalinimą su Tamstos sužavėtomis nuostabiomis merginomis, čia, vis dar sutūpusiomis ir įsitebeiliujusi* kai Kolega pažadintas vienu įpu išrėžė,
kaip visą nutikę.

ištiesų stojo tyla. ir visai nesuprantama dabar ta paveikslo ekspresija.
- aš visada žinojau, kad tu esi Demonas. mhm... ten tik tai kuo neesu. bet kala.

stojo tyla.

Kleopas įžengė į valtelės priekį ir lengvu žingsniu prisėdo ant stalo krašto, užmesdamas ant pėdos piršto valtelės siūlelį.
- Žinot ką?


Mangas.


 


032101132020











025801132020




- vardan ko?
- Obuolys tavo. Vistiek jau kritęs.