Siaubingomis gyvenimo sąlygomis kas gali išgelbėti žmogų, nuo nuopolio, liūdesio, depresijos?
Gyvenant gete mūsų sielas palaikė Toiros mokymosi šviesa ir maldos. Mūsų ryšis su Visagaliu Kūrėjo buvo toks stiprus, kad visus sunkumus įmanoma pakelti. Mes slėpėmės geto teritorijoje ir mokinomės Toiro pavieniui ir grupėmis. Meldėmės Visagaliui. Vietos, visoje teritorijoje buvo mažai, tam, kad gyventume, tuo labiau nebuvo mokinimuisi ir maldoms. Jauni ir senoliai kankinosi, nes nebuvo pakankamai vietos studijuoti Toiro. Mes radome apleistą, nebaigtą statyti namą. Ten nebuvo, grindų, lubų, langų ir durų, tik šiukšlės. Jaunuoliai išvalė patalpas ir užsiėmė nelegaliomis statybomis. Jaunuoliai įstatė langus, duris, grindis. Sumeistravo stalus ir suolus. Su meistravo aron ha koideš, tarp lango ir slėptuvės, kurią pastatė galinėje namo dalyje. Gudrūs jaunuoliai sugebėjo įvesti elektrą. Gavo lemputes. Iš apleisto namo padarė mokymo namus, Beis Midrašą. Pagalvokite, geto sąlygomis, vokiečių jungo nepaisydami, žmonės ieško dvasinės šviesos. Nieko nebijodami jaunuoliai įkuria mokymo namus Tiferet Bachurim.
Mūsų nelegali Toiros mokykla, buvo šalia antrojo geto. Mes girdėdavome, kaip iš ten ateina vokiečių kareiviai pasičiupti žmonių, kartais juos varydavo į darbą... Mes girdėdavome vokiečių keiksmažodžius. Jaunuoliai slėpėsi slėptuvėje už aron akoideš. Vokiečiai norėjo jaunų ir stiprių darbininkų. Senoliai likdavo mokymo namuose ir nesislėpdavo, nes vokiečiai jų į darbą neimdavo.
R. E. O
Faktas, kad jauni ir seni žmonės, siaubingomis teroro dienomis, meldėsi ir mokėsi, nuostabus ir parodo visos tautos didybę. Žmonės Die-vo bijojo labiau, nei vokiečio. Nepaisydami sunkumų, pavojų visi ieškojo galimybės įvygdyti visagalio norą. Todėl visos kartos, tūrėtų išmokti, kaip nugalėti sunkumus, tikrus ir menamus.