Be skyrybos

Tik liūdna ir skauda
Ir keliai sulinksta
Girnelės vis šoka
Savo skausmą blankoką
Ir žmonės nuobodūs, tie patys
Ir juokas ištirpsta tavo stikle
Tie patys, šlykštoki
Suraukę, aptingę
Kūneliai ledukų dugne
Mažos  nesąmonės, didingi stebuklai
Kūneliai ledukų dugne
Man duoki šiaudelį, ir juoką
Plastmasę, nežinomybę
Tik apsisuka ratas
Ir neūžauga šoka
O aš toks pats
Dantės pragare