Kovno - 40

40 – serija

R. E, O

Mus kankino ne tik badas, bet ir šaltis. Prie alkio ir šalčio nebuvo įmanoma priprasti, nes tie kas priprato... mirė. Visiems geto gyventojams trūko drabužių. Drabužiai, kuriuos turėjome pavirto skarmalais. Naujų skutų niekas mums nedavė. Vokiečiai izoliavo mus nuo pasaulio. Todėl mes lėtai merdėjome, agonizuodami laukėme išgelbėjimo. Mes drebėjome nuo ryto iki vakaro, ir nuo vakaro iki ryto. Viena iš sunkių problemų, kuri buvo mirtina, avalynės trūkumas. Kad išsigelbėtume nuo kojų nušalimo, apvyniodavome kojas skudurais kuriais tik rasdavome. Laimingi buvo tie, kas turėjo batus, ar kaliošus, nes galėjo paslėpti kojas, apvyniotas aulais ir taip išsigelbėti nuo drėgmės. Daugeliui teko bristi per sniegą, per balas skarmaluotomis kojomis. Tai buvo mirtinas pavojus. Mes neturėjome jokių sanitarinių sąlygų. Neturėjome muilo, trūko vandens, tuo labiau, karšto vandens, neturėjome galimybės praustis. Dėl to įvairios ligos kankino visus gyventojus.

 

Kohen Kac

Antisanitarinės sąlygos tapo nepakeliamos. Mes purvini. Kvapas nepakenčiamas. Nusiauti purvinus aulus nėra galimybės, dėl nepakeliamo kvapo. Artėja šventės, ką daryti su Birkat kohanim? Kaip įvykdyti šią tradiciją tokiomis antisanitarinėmis sąlygomis? Juk neįmanoma nusiauti kaliošų... O tradiciją to reikalauja iš kohenų, per Birkat kohanim?

R. E. O

Kad ši prievolė, nebūtų pamiršta, šiomis... geto sąlygomis, galima padaryti nenusiavus avalynės... Tai sustiprins žmonių moralę. Palaikys sulaižytas, nuskriaustas sielas. Palaiminkite brolius ir seseris su meile ir džiaugsmu.

Kiekvienas geras darbas, mus priartina prie išgelbėjimo. Kūrėjui svarbu, kad mes mylėtume ir saugotume vienas kitą. Mes mokame mirti kartu, mokinkimės gyventi kartu. Mirti kartu – lengva, gyventi kartu sunku, bet įmanoma išmokti.