*121512232019

Paskutinį kart šiandien prabylu į Jus,
ir tai darant skamba Schubertas op 100

Jau galiu visais kaulais jausti kaip metas
kaip metas sudėti taškus, kaip metas, užversti ekraną,
kaip metas pagaliau išsiblaivius pasvartyti gyvenimą, kelius, prasmę.
kaip metas apsvartyti tai kas nueita, taip verta nusišypsoti tam kas dar laukia.
o prieš akis nežinia.
pemenu gėlą, kuri lankė, kai buvom Telšiuos.
pamenu kaip visai paklydęs savo neužduotuose klausimuose
pats savęs klausiau, kodėl klausti nenoriu
ir juoda tyla ežeru nešė rūką į mano balkono pusę.

Pamenu būta šalta ir drebėjau klausydamas Ave Maria
drebėjau ir guldydamas tekstą, kaip mano miela,
pagaliau paskutinį kartą palieka mano namus
ir daugiau neturėsiu nei anos klaust, nei ana atsakyti:
kas vyko naktį
ir kodėl vėl pabudęs vienas, šluosčiausi prakaitą šaltą,
o kodėl dreba ir rankos, dreba ir galva.
ir dabar dreba. tačiau šį kartą, jau nuo klasikinio -
„užmirškim“, kurio metu netik baigiu užmiršti gruodį,
tačiau baigiu užmiršti ir kodėl užmiršti bandau,
o galva dreba.

Savo kambario raktą, kartu su  burtažodžiu patikėjau angelui.
O jis manęs apsėstas sėdi per naktį prieš ekraną ir stengiasi
pingvinams padėti pasiekti kosmosą.
Juokai pagalvoju ir parašau sms žinutę, ar galėsiu,
pas Tamstą Kosmosą, šią nakt likti.

Deja atsakymas aiškus - šiąnaktį keliausim namo.


121512232019