kontička

išplauksiu aš ant debesies
ilgai rinkausi jį
man galinti padėti
ir tik pakilusi suvokiau
kad krentu į dugną

jis kiauras jis tirpus
o aš sunki
aš akmeniu
praskyriau duknas*

paskui dainas
paskui giesmes
atidainuotas

į kontičkas sudėliotas

o jų
nušiurę puslapiai
iš rankų į rankas
nešioti perrašyti
vis kita tarme
į vieną  širdį

girdžiu dainuoja
buvusių draugų būrys
susėdę apie židinį

jame sudeginome
laisvę
dar pačiam jos gimime
dar įsčiose
radau ją perrašytą
savamokslę
kontičkoje

*kontička – giesmių knygelė

* *duknos –patalai