Eilėraštis į gelmę pasinėrė,
Ant kranto sėdžiu, jo išnyrant laukiu,
Jau nemažai jis kraujo man išgėrė,
Išsiurbs visai, jei iš paskos neplauksiu.
Gal nerti paskui jį, ir kas čia tokio...
Bet siurbėlės ir žiurkės vandeny!
Vos jas išvydus pasidaro bloga,
Ir vėl taip kaip gyvenęs gyveni.
Ir vėlei kaip gyvenęs gyveni,
Eilėraštis gelmėj tarp siurbėlių.
Viena kojelė mano vandeny,
Kitos įkelti niekaip negaliu.