pabėgti

šešėlių apsupta
jaučiuosi tokia nuoga
tik su mėnesienos suknele,
mano akys baimės pilnos 

bėgu, bėgu nuo jų
apsupta tankių šakų
suknelė mano kruvina
suplėšyta, ištepta

dustu, krentu ir atsistoju
vėl bėgu, giliai alsuoju
basa, per šlapią žolę
savo tamsią sielą išvaduoju

vėjai siaučia mano plaukuose, 
varnų karksėjimas mano ausyse
akyse išgąstis ir tuštuma
aš lekiu, nuovargio nejausdama

ašaros, lietumi virtusios
svilina mano odą
visa ši beprotybė
varo mane iš proto

vėl krentu, neatsistoju
atrodo, jog mirštu,

bet aš tik sapnuoju

07. 07. 2019