Stebiu Kalėdų eglutę aikštėje
Apkvaitusius nuo karšto vyno aikštėje
Spardau sniego gniūžtę
prieš svetimos šeimynos langus – norėtųsi pasmaugti
dirbtinius antrosios santuokos vaikus
gydytojas stebi cistą inkstuose
lyg trenkia elektra – baisu, kad tai vėžys
sapnuoju parazitą, biologinius ginklus
baimes pražudytų literatūrinių pabaisų
kavinėje stebiu kaip tu kalbi – aš dar neišsiskyriau
poezija išsako tiesą, užrašau – „tu amžinas
Kalėdų cinamono kvapas... “ ir prastos. prastos.
kelionėj nusėdėtos
kelnės