gilyn į save
per žemę ir vandenis,
per dykumas
ir medžių paunksmę
per stiklinę šaltinio vandens,
per taurę vyno,
per pirštų galiukus
laipiojančius kūnu
karštu nuo ugnies,
ir smilkinių tvinkčiojimą-
malonų iki beprotybės.
gilyn į save
su savim,
nes tik taip į tave
ir į mus.


Eva Urbanavičiūtė



