Išpustė vėjai rudenį
Kaip mes išpustėm saulę
Jokios aušros, saulėtekio, saulėlydžio
Tik juodi dangaus pirštai
Lendantys vidun ir paliekantys nieko
Viskas tampa nejautru
Jokios lytėjimo atomazgos
Nematau kur liest, tave paliest
Aš prarandu pagrindinį vaidmenį
Nes nematydamas negaliu tęsti išlikimo