Džiaugiuosi, kad radai terpę,
Kurioje gerai elgiesi.
Gyvenimas įgavo naują vertę,
Nes ten gerai jautiesi.
Tik liūdna, apmaudu,
Nes pamiršai šaknis.
Man skaudu.
Susmilkusi dagtis
Jau gęsta,
O širdis
Vėsta.
Tai ne mirtis,
Tai - susvetimėjimas,
Naivus egoizmas.
01
Pamiršai, palikai,
Sąžinė kalba,
„Elgiesi negerai“.
Apsunkusią galvą
Suimi rankomis,
Gėda smaugia.
Bet įžūliomis akimis
Paslepi realybę baugią -
Tęsi kelią į nebūtį.
Praeis daug metų,
Siela pradės pūti.
Nekaltink kitų...
Tai tavo pasaulis. Tu jį sukūrei.
Kur dūrei, ten atsidūrei.
02
Pasilik
Čia,
Su
Asilu.
Nes
Reikia
Atsiplėšti
Nuo
Materijos.
Tu
Surištas
Su kūnu,
Todėl
Pasilik.