Kojų gyslose verdantys akmenys
Smilkinyje tirpstančios putos
Seilėse prisiminimų kiautai
senas
Viename jų regiu
Kaip aš lėkiu, lėkiu juodu
Drėgnu, slėkuotu paviršium
Lėkiu taip stipriai
Nes man gera
Noriu mažais skilveliais skilti
Ir paplaukiot greit rytėjančioje
Akimirkoje
Pilnoje šukių, kurios nepjausto
skaudžiai