Po laimės

Kojų gyslose verdantys akmenys
Smilkinyje tirpstančios putos
Seilėse prisiminimų kiautai
senas

Viename jų regiu
Kaip aš lėkiu, lėkiu juodu
Drėgnu, slėkuotu paviršium

Lėkiu taip stipriai
Nes man gera
Noriu mažais skilveliais skilti

Ir paplaukiot greit rytėjančioje
Akimirkoje
Pilnoje šukių, kurios nepjausto
skaudžiai