Tu pasakei: Iki! Pamerkei akį
Padovanojai šypseną ir užtrenkei duris
Tave apsupo vakaro žibintai
Minia praeivių ir naktis
O čia skambėjo ta pati melodija
Tie patys žodžiai liko ir akis
Mylavo ta pati Tavos būties retorika
Kurią iš lėto vijo nebūtis...


raivydas










