Valtis mėtoma vandenyno bangų blaškėsi su vienišu keleiviu. Be tikslo ir be vilties. Tačiau keleivio širdis nieko nebijojo. Jis tiesiog ieškojo kranto, kuriame galėtų būti savimi. Pavargęs nuo įsmigusių visuomenės žvilgsnių, vaikinas pasileido ten, kur dar nebuvo įžengusi nė vieno žmogaus koja. Ten kur gamta nepaliesta. Staiga nušvito saulės blyksnis. Vandenyną pakeitė rugių laukai. Keleivis atsirado ant eiklaus žirgo, apsupto vyrais ginkluotais kardais. Jis išdidžiai stebėjo, kaip ponai, kurie išnaudodavo kitus, kovojančius dėl duonos kąsnio, patys lenkė nugaras. Ir tik nors vienas bandydavo priešintis, keleivio durklas susmigdavo pono krūtinėje. Tačiau netikėtai trenkė žaibas. Vaikinas išpiltas šalto prakaito atsidūrė apleistame name. Jo rankose verkė berniukas. Vaiko ašaros byrėjo ant žemės palikdamos didžiules skyles. Šalia sėdėjo kitas vyras. Į ausį šnibždėdamas, kad metas išsiskirti. Arba Tavo siela, arba to vaiko siela.
Pramerkiu akis. Ramiai supuosi kėdėje, priešais šiltą židinį. Rankos surištos baltuose marškiniuose. Širdis iš laimės spurda. Tai dar viena diena, kai gyveni būdamas kitoks, tačiau jautiesi nuostabiai ir nebijai savo minčių... (inspired by Joker)
Čigas