Rašyk
Eilės (72421)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







LAIKINUMAS

Jaučiu nerimą.

Dairausi, nematau,

Nežinau, kokį likimą

Teks išgyventi. Supratau,

 

Kad iki šiol mane lydėjo

Dangaus šypsena.

Nors buvo sunku ir skaudėjo        

Gyvybės liepsna

 

Jaudino širdį

Ir mintis.

Siela girdi

Kaip viltis

 

Šnibžda: dar kvėpuok,

Gyvenk, nepasiduok.

Laikinumas persmelkė buitį ir būtį. Būras sėdėjo namelyje, kuris buvo pastatytas prieš kelias savaites. Ant geležinių rėmu apvilktas brezentas, o stogas pagamintas iš bambuko lazdelių. Šis laikinas būstas simbolizuoja visos realybės laikinumą ir sąlygotumą. Būras sėdėjo namelyje ir laukė minutės, kada pavargęs atsiguls ant čiužinio ir užmerks akis. Nuovargis po truputėli smelkėsi į smegenis. Pro bambuko stogo plyšius prasi smelkė šviesos blyksnis. Baras atsigėrė vynuogių sulčių stiklinę. Po kelių sekundžių į namelį įsiveržė griausmas. Neramus vėjas pakėlė palmių šakas. Jos ūždamos pranašavo artėjančią audrą.

... Laikiname būste viskas laikina. – Bumbėjo Baras. Atsistojo. Atsegė brezentines duris ir pažvelgė į dangų. Nakties skliautą nušviesdavo įvairių atspalvių žaibai. Jie buvo toli, todėl nesigirdėjo griausmo. Kartais žaibas suplėšydavo erdvę virš miestelio, po sekundės triukšmo banga bėgdavo į visus skliauto pakraščius. Vyras surinko patalus ir daiktus kuriems gali pakenkti lietus ir nunešė į būtą. – Kūrėjas nenori, kad šiuo metu būčiau čia. – Mąstė Baras. Užmigo ant sofos. Pabudo vidurnaktį. Išėjo į lauką. Lietus liovėsi. Pietuose dar žaibavo. Pakėlęs galvą tyrinėjo debesis.
Man atrodo, kad lietaus, šią naktį, nebus. – Gražino čiužinį ir patalus į laikiną būstą. Po kelių valandų Būras pabudo, nes šakalai kalno papėdėje surengė chorą. Ūkavo labai įdomiai. Baras įsiklausė į plėšrūnų balsus. Vienas balsas buvo vedantis, pagrindinis. Po to kai šis balsas sukaukdavo, šakaliukai, choru jam pritardavo.
... Pasiklystame tarp vaizduotės ir realybės nebe suprasdami ribų... - Baras norėjo pažiūrėti į šakalus, bet nuovargis užmerkė akis, jis užmigo.
Aš praradau žmoną ir du sūnus.

Tarsi Jehuda, kuris taip pat neteko...

Jam Visagalis skyrė sunkius išbandymus,

Gėdos ir paniekos metu, jam užteko

 

 Jėgų prisipažinti ir pasakyti tiesą.

Dėl šios savybės gavo karūną.

Tai sielos didybė, priverčianti mėsą

Tapti žmogumi. Kas valdo kūną,

 

Gali būti tautos valdovu.

Kas nepraranda vilties,

Gali paimti minią lavonų

Ir išgelbėti nuo dvasinės mirties.

 

Aš gyvas, nes mylėjau tiesą.

Atgijau pasinerdamas į šviesą.

 

Kitą dieną Baras parašė eilėraštį savo sūnui. Sunku paaiškinti ir aprašyti jų santykius, nes jo vaikas pakliuvo į šio pasaulio pinkles ir nutolo nuo gilių apmąstymų. Todėl santykiai su tėvu atvėso. Vaikas nekaltas. Nes sunku atsispirti šio pasaulio laikinumui, kuris atrodo toks viliojantis ir malonus. Daug žalos sukėlė jo sielai atotrūkis nuo Tradicinių vertybių. Vaikas kankinosi, bet sunku buvo pasipriešinti tuštybei. Iš esmės jis geras žmogus, ir dar gali elgtis dorai. Gali būti malonus Kūrėjui, pačiam sau ir visuomenei. Vaikas jau kelis metus blaškosi tarp norų, kurie žlugdo jo karjerą, santykius su draugais, su visuomenę, su šeima. Bet Baras nenusimena, kiekviena diena meldžiasi ir prašo Visagalio išgydyti vaikelio sielą ir kūną, elgesį. Šiuo metu vaikelis gyvena ant kalno viršūnės...

Baras dailyraščiu perrašė eilėraštį ant kartono lapo, įdėjo į voką. Užrašė sūnaus vardą. Nupiešė šypseną ir parašė: myliu tave. Išėjęs į lauką Barsas sviedė voką į aukštybes. Žaibo blykstė pačiupo laišką ir jo pelenus pabėrė prie sūnaus buveinės.

Ar sugebėsi perskaityti padrikas mintis, ar sugebėsi suprasti alegorijas, užuominas?.. – Klausė vyro širdis.  
Štai žodžiai, užrašyti ant pelenų:

 

Kartais vaizduotė nupešią malonumą,

Atrodo, kad tuoj pasieksi gyvenimo pilnatvę.

Čiumpi, nepagalvojęs, pamiršęs sąmoningumą.

Saldumą jauti trumpai. Patekęs į gatvę

 

Vėl pamatai paveikslą, kuris žada

Naują įspūdį, naują ilgalaikį džiaugsmą.

Prašau, pažiūrėk, kokią nepataisomą žalą

Daro noras patenkinti gyvulišką, nepažabotą geismą.

 

Tu protingas, turi karčią gyvenimo patirtį,

Jos pakanka, kad nugalėtum dvasinę mirtį.

Gali būti sėkmingas, taurus, gerbiamas žmogus.

Įsivaizduok: tu mylimas, norimas, asmuo svarbus.

 

Po truputėli, elgdamasis sąžiningai ir praktiškai,

Išmoksi mąstyti, kalbėti, veikti etiškai.
2019-10-15 18:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-15 20:36
hemikalus
konkretiką į sceną
kokie geismai pvz
kas čiumpa pagalvojęs nesąmoningumą
tas vertingesnis

baisiausia kalbėti didaktiškai
teoriškai
filosofiškai
į orą smūgiuoti
plaktis bezdalų virvėmis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą