Rašyk
Eilės (72287)
Fantastika (2174)
Esė (1688)
Proza (10358)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Atleidžiu ir prašau, atleisk.

Mylėjau ir net dabar jaudinuosi

Prisimindamas, bet negaliu... Paleisk,

Nes reikia gyventi. Pakankamai kankinausi,

 

Daug gėdos, ilgesio, apmaudo

Išgyvenau. Manau, kad ir tau

Nebuvo saldu. Akys nuo ašarų paraudo.

Tikiuosi, kad pagijai. Nusikaltau

 

Prisirišdamas. Atėjo laikas pamiršti.

Išgyvenimus noriu surišti

Ir paskandinti nebūties bedugnėje.

Tikiuosi, kad klaidos negrįš, nuskendusios jūroje.

 

Galvoju, kad niekada neskaitysi, bet rašau

Atleidžiu ir atsiprašau.  
2019-10-08 11:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-11 20:17
holy fingers
turbūt mušėt vienas kitą...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-08 18:03
Nuar
Skambus tas terminas "ATLEIDŽIU". O svarbiausia, kad eilėraščio akcentas yra būtent ant "AŠ ATLEIDŽIU". Akivaizdus susireikšminimas. Pirmiausia ką turi žinoti toks savyje susireikšminęs žmogus yra tai, ar kam nors reikalingas tas jo atleidimas. Juk geriausia bausmė tam, kuris moka skaudinti, abejingumas jam.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą