Du devyniolikti. Jų spalis. Jo antra.
Lietus langan barbena savo mantrą.
Šita diena – kokia bebūtų – man tėra
puiki proga vaidinti kantrų
ir skambinti, atseit, net nežinia
dėl ko, na šiaip sau, kas ten gero..,
o iš tikrųjų, ši diena – viešnia
ant kalendoriaus lapo, daro
langelį svarbų tiems, kas tau
norėtų pasakyti daug ką,
o aš... ką aš norėčiau... vis mąstau,
ir tai šalia, visai kažkur, per ploną plauką.