Ponas „BIJAU“/ arba autoironija su saiku

Eina sau gatve poetas. Sunkūs ir prislėgti jo žingsniai, neplastiški judesiai - beveik kaip roboto. Nei jis rūkė cigaretes, nei jis vartojo alkoholį, o jau su narkotikais - visai jokio ryšio, bet...
Nepaisant jo pakankamai dorovingo, moralaus gyvenimo būdo, gero estetinio skonio turėjimo bei skaidraus juodojo humoro supratimo, jo sveikata vistiek šlubavo...
  Jam, tiesiog  labai dažnai svaigo galva ir „pakirsdavo kojas“ taip, jog, atrodo, tuoj nebegalės vaikščioti.
  Šie simptomai kažkiek sustiprėdavo išgėrus kavos, o, jei dar koks fizinis krūvis... Tai visai užaštrėdavo - vos ne iki asfalto graibymo.
  Jau keli metai kaip kinta poeto balsas (bent jau dainuojamasis) - jis aukštėja... Taip - tenorėja: nuo baritono einama link tenoro - beveik visai pranyko kažkada pakankamai pastebimas žemutinis registras, kai vietoj to - atsirado be galo daug progų viršuje...
    Lyrinis baritonas tampa dramatiniu tenoru! Tenoru? Rimtai?! Wow, kaip šaunu - būsiu labiau laukiamas - t. y lengviau laimėsiu visokius konkursus, peržiūras, atrankas ir t. t, gausiu didesnę algą - galėsiu gražesnę mergą į restoraną nusivest, dar ir kaimynai man nebebadys akių už „šuns vedžiojimą vidurdienį“ - pagaliau!!! Pirmos oktavos Si, antros oktavos Do - aš jas turiu!!!...
  Tik staiga... Galva nukrenta nuo kūno!!!... Kai kalė kažkas kirviu į smegenis!!!... Po tokio body building...
  Sutrikus poeto cheminei atminčiai (jis nebegalėjo išmokt libreto), jo tenorinė karjera pasibaigė - išspyrė žmogų pro duris ir tiek... Mandagiai išspyrė - ką padarysi.
  Vėl tėvynė, vėl gimtasis miestas, vėl namai...

- Klausyk, pastebėjau, kad, kai tik noriu užkalbint kokią merginą, labai bijau vieno dalyko.
- Ne, nu baik juokus - ko jau tu taip bijai?
- Labai bijau paklaust „ar tu užimta“?
- O tai kas čia baisaus? Ne ji viena šiame pasaulyje!
- Gal ir taip, bet... Bet aš esu iš tų, kuriems „tik ta vienintelė, o kitos - neegzistuoja. „
- Tai tu nors šiaip pradėk merginą kalbint, na tiesiog šiaip kaip draugas.
- Ką?!... Kokias nesąmones tu čia kliedi!!! - Tu juk žinai, kaip aš nekenčiu to jausmo „TIK draugai“... To suknisto, pašvinkusio bei pačio nuodingiausio jausmo pasaulyje!!! Aš bijau prarast savo vyrišką garbę!!!
- Kokią dar vyrišką garbę? Tau tik seksas galvoje - iškart nori prie reikalo, kai reikia ir bendravimo. Tokiam kaip tu - geriausia eiti pas prostitutes, bet... Paskui nesigailėk dėl lytiškai plintančių ligų!
- Ooooo, to aš labai bijau - todėl pas jas neisiu!
- Tada gal tapk gėjumi?! Cha cha cha.
- Tai, kad ir vėl tos pačios ligos - tik dar baisesnės; kvadratu ar net kubu!! Bijau bijau - be galo bijau!!!
- Na, tada nežinau, ką tau patart...
    Et, tegul eina viskas 'žemyn upe“ - pagalvojo poetas. „Jei bus lemta, susirasiu kokią davatką, bet, duok, Dieve, tik ne sunkesnę kaip 120 kg, na o šiaip tai visada yra išeitis (kad ir banali kasdienybė) - yra redtube; įsijungiu tuos filmukus ir beveik kasdien gerai padrožiu - pats saugiausias seksas. „
    Poetas bijojo muštynių, poetas bijojo nuskęst, poetas bijojo aukščio... Taip, tikras Ponas „BIJAU“.
    Bet ar baimė - tai blogis? Jos net nėra nuodėmių sąraše. Gal baimė kaip tik apsaugo mus nuo pavojų, nuo katastrofų bei ankstyvos mirties?
    O gal tai fobijos, bet...
    Kur yra baimė, o kur jau fobija - sunku pasakyti.
Bet geras žmogus buvo tas poetas - labai mylėjo gamtą, itin domėjosi filosofija bei psichologija. Jis iš tų, kuris „net musės nenuskriaustų. „ Jis niekam nedarė blogo, tačiau pats dažnai tapdavo atpirkimo ožiu, tačiau... Jis vis dažniau pasprukdavo nuo nepatogumų į savąją komforto zoną ir iš ten ramiu žvilgsniu observuodavo išorinį pasaulį.
    Iš vidaus - svajonėmis, sapnais bei užgniaužtomis laukinėmis aistromis, kaip ir užgniaužta agresija.
    Aktorius buvo vienoks žmogus, na, o poetas - kitoks: visi mes juk skirtingi ir tai nėra tragedija. Charakterių skirtumai. Cholerikas-sangvinikas ir melancholikas - kartais cholerikas.
    Jis arba padarydavo kažką gero, arba dažnai visai nieko nedarydavo. Apie blogį nebuvo net visai jokios kalbos, nes...
    Jis buvo ponas „BIJAU“.
    Gero vakaro.