Smalsumas

Smalsumas – žingsnių forma, bet
tie žingsniai priekin vien, todėl į šokį
nėra vilties pakliūti ir garmėt
ore garsams neapsimoka. Tokį šiokį
netvarkingumą savyje
smalsumas įspaudu įgijo
dėl būdo liesti kuo daugiau – taigi, jo
nedomina kokia nors mėlyna svaja,
bet masina blyškus jos rezultatas,
procesas, šaknys, priežastis...
Ir taip toliau. Tegul palatos
lange saulėlydis išsižarstys.
Raminantieji kraujyje sklaidysis.
Kažkur pragys dekoratyvinis gaidys,
ankstybių pranašas didysis.
Drauge ir – pripėduodamas grindis –
iš vakar, viešpatie, Viskam smalsumas,
kodėl mes ėjome iš Už į Link,
kuždėdami mėnuliui – pasislink
ir pasiimk aukštyn prie debesų mus...
... be nieko... gal tik porą pinigų –
išsinuomoti rogėms arba slidėms,
nes grįžt iš Link į Už teks juk sniegu,
o gal mums iš aukščiau dar lyt ims.