nebūna blogų laikų
tebūna blogų valandėlių
Romuald Mieczkowski
ratą apsibrėžiu per vidurį lova
po antklode pasislepiu nematomas užvalkas dengia
kaip galvas dviejų René Magritte užslėptų
virš kalvų ir krūmų žalumos nėr nuoskaudų nė nusivylimų
mėlynuojančių Sagan liūdesiu
valtelių plūduriuojančių vėstančiame vandeny
kur kinta peizažai Didžiojo tapytojo atidengti
nė rusiškoji White Nights akvarelė trisdešimt šešių spalvų
nė japonų Tambi Gansai tviskanti blizgesiu neatkartoja
sapnų
išsiskleidusių it drėgname popieriuje liejiniai dažų
plunksnos švelniu jos lankstumu tiltą nutiesdama danguos
tik ir tik ten
susitinka dviese
ji pakelia blauzdą kai priglunda prie jo
sušlama vėjo kedenamos šakos nubarstydamos dienos nuovargius
skrenda prisilietimai žuvėdros trikampiu
Dievas trečiajam kampe viršuje surenka niekieno neregimus susitikimus
užrašas vieno žodžio nusileidžia eilėraščiu
jį perskaitys nepabudę suradę viens kitą
mylimieji
*René Magritte paveikslas The Lovers I (1928)