...

Pasibaigė diena. Ir vakaras taip pat. Su
naktim dar sėdim trys gale terasos
ir klausomės kaip noksta rasos,
ir klausomės fragmentų... lyg Pajacų,
kaimynas dievina juos, girdis
pro šalį dviratis, o jo grandinė
nesutepta, bet ėmė girtis
užkimusiais falcetais, dar girdi – nė
nepasakytum ką, kažko tik pusę,
nelauksim ryto, sutarta, bet laukiam
ir klausomės, kaip vėjo gūsį
dusina medžiai su šešėlių kaukėm,
pro langą kartais pagarsėja
Pajacai.., arija.., kieno ji,
naktis užbaigia odisėją,
per trumpą miegą dovanoji.