minklė pinklė

kirto galvą
senolės raudodamos
tylai
visos bitės išmirė
kaip ir jų šeimininkai
niekaip atgal nesuvesi
visų tų kas iširo
iškriko su kitais susimaišė
sako
buvo plati giminė
vienas pats save pakavojo
tarp visų tų kurie
pirmi turėjo suirti
senoji alzhaimerį krimto
senasis nebe varnas
jaunųjų dienų
vien skeletas
pro pro
Amerikose dingo
vidurinis mašinoje
pats save
CO2 paskandino
jo tėvas nemiręs
bet ir ne gyvas
šizofrenija
dukraitė tikra kalė pasitaikė
vis tėvus į mirtį žodžiais
lydėjo kai mirė visi
turtą dalinos
o ta kuri labiausiai mylėjo
savo giminę
tiems kurie jos palikuoniai
paliko tą patį namuką
kurio niekas nenori
taip ir gyvena
kelios kartos
iš ties negyvendamos
raudos nurimusios
snaudžia pakampėse
ketvirtoji karta tikrai
neišgirs apie pirmąją