Sidabrinė gija

Įsileidžiu vidun
Be kojų klumpu

juodo sapno pakrašty
prismenu baltojo brydę

Jaučiu 13 šaltų nežmogiškų rankų
Savo krūtinėje
Bandančių išplėšti sidabrinę giją

jaučiu į ausis tekantį skystį
jos kiauros
tad įsileidžiu vidun

Garbanotas dangus ima plyšti
Pasipila tirpstančios rodyklės
iš debesų

Šešėliai mane vinioja į drobulę
Suplyšusią, purviną

Pasaulis nori palaidoti nereikalingą
nuo sapnų permirkusį kūną

Tačiau kažkas
Mano įkapei vis laiko sidabrinę giją