Žalias sparnas

Tamsiai žaliai nusidažęs sparnas
Apipylė upės rankas krauju
Duonos trupineliais išklotos gatvės
Geriasi į žemę, tampa nieku

Akmenėlio įduboj švęstas vanduo
Alkanas raudonis, verčia juodu
Sąžinės labirintai apaugę tamsa
Troškus noras beldžiasi vidun

Keldamas aukštyn krikštolinį balsą
Pakrantėj pasklidino gulbės giesmę
Paskutinis paukščio žvilgsnis auštant
Sąžinės stygą amžinai lietė