Rašyk
Eilės (72015)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10312)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Mano tėvas išėjo.
Išėjo į kitą pasaulį.
Ir kokių klausimų beturėčiau
Galiu tik spėlioti kas tikra.
Buvo jis man griežtas.
Bet griežtas buvo jis visiems.
Formavo tai mane dar vaiką,
Bet negaliu sakyti, kad tai buvo ne prie širdies.
Man buvo artima jo filosofija.
Jo vertinimas įvykių, veiksmai.
Teko ragaut beržinės košės,
Kai prisidirbdavom būdami vaikais.
Bet liko daug gražių prisiminimų,
Kai Saulei kylant eidavom kartu.
Kartu svajojom apie didelį laimikį,
Kaip trauksim iš visų jėgų.
Tie ežerai, gamta ir valtis
Apjungė mus ir mazgu surišo.
Tokiu mazgu, kuris stipriausiai
Atlaiko išbandymų smūgius.
Jautrus žmogus jis buvo.
Aš irgi toks jautrus, kaip jis.
Viduj, giliai tas užkoduota
Ir nieko jau nepadaryt.
Gal kartais klydo jis, nes nežinojo,
Kaip spręst problemą, ką daryt.
Bet viduje visad raudojo,
Jei pats suklydo ir negali ištaisyt.
Atėjo laikas, kai jisai susirgo.
Diagnozė - smegenų vėžys.
Kaip žaibas trenkė ir nutilo,
Tik ausyse spengimas, galvoje viltis.
Viltis, kad gal dar tai ne viskas,
Kad gal dar eisim Saulės pasitikt.
Su meškerėm, sliekų skardine
Ir su ryškiom šviesom širdys.
Bet laikas greitai buvo suskaičiuotas.
Iki sekundės. Ir negali jo sustabdyt.
Suvalgė jis gyvenimo likutį
Ir liniją nubrėžė širdies piešiny.
Buvau aš tuo metu šalia, prie lovos.
Aš nežinojau kaip tai būna, kaip sunku.
Sunku išgirsti tą paskutinį oro kelią,
Kuris praėjęs plaučius išpūstas sugrįš.
Sugrįžo jis jau pasikeitęs,
O tėvo plaučiai to daugiau jau nedarys.
Sunku pačiam tai buvo pripažinti.
Nors protu suvokta ir laukta tik.
Bet viduje skausmo upeliai išsiliejo
Ir plovė viską su banga.
Buvau aš vienas, visai vienas.
Toks vienišas, tarytum jau ne čia.
Tarytum skrieju tuštumoj ir tyloj,
O aplink mane tik blanki šviesa.
Bet sugrįžau į Žemę ir atsistojau.
Šarvus papildomus uždėjau ant širdies.
Bet tvirtos mano kojos net nepajuto,
Kad svorio padaugėjo. Ir žengė.
Žingsniu tvirtu, kad žemė net dundėjo.
Tvirta ranka ėjau tarsi karys.
Kovos gyvenime ties tuo nesustojo.
Gyvenime aš vėl buvau karys.
Brangusis tėve - aš tau atleidžiu
Klaidas kurias tu padarei.
Viliuosi, kad Dievas tave pasitiko.
Ir, kad mes susitiksim debesy.

A. G.
2019-06-12 20:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-16 19:46
tictac_it
Parulskis verkia :)kentauras žvengia :))o šiaip – 2 , niekuo neišsiskirinati iš milijonų reminescensinių esė .
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-14 06:01
Aras Baras
Akmuo Bartimėjus - čia esė, ne eilėraštis. Šiame eilėraštyje mano gyvenimo akimirkos. Jeigu eilėraštis yra debiliškas (cituoju), tai gal ir pats mano gyvenimas debiliškas??? Deja jis toks koks yra.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-13 17:39
Akmuo Bartimėjus
Stipriausia eilėraščio savybė:Taurumas
Silpniausia eilėraščio savybe:Ilgumas
Man asmeniškai patiko ši frazė:gamta ir valtis
Patarčiau jums pagalvoti apie kūrybą.
Iš esmės jūsų eilėraštis yra debiliškas.
Vertinimas 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-12 22:27
_žemaitukė_
Brangusis tėve - aš tau atleidžiu
Klaidas kurias tu padarei.
-------------------------
Klaidas atleidžia tik... Dievas.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.

O mes tesame tik dulkės prie jo kojų.

<<<<>>>>
Tegu bus Tėvui lengva Lietuvos žemė.
<<<<>>>>
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą