Rašyk
Eilės (71989)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10301)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 236 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tos mano eilės - lyg be adreso laiškai,
siunčiu juos liepą ir snieguotą gruodį.
Kur nukeliaus jos, niekad nežinai,
gal ir gerai - lemtis pirštu nerodo.

Ten mano mintys - daugiaveidžiai aitvarai,
širdy užgimusios, žodžiu išdekoruotos,
klajūnės, besibastančios laike aklai,
metų tėkmėj suteikiančios paguodos.

Jos balansuoja ant realijų ribos,
keliauja po pasaulį kelio nenurodžius,
pasieks kieno nors sielą, tyliai apsistos -
gal apvalys kažką, o gal kažką apnuodys...

Nepykit ant eilių, jos kaip maži vaikai -
taip skaudžiai atviros, nemokančios meluoti.
Išsprūsta iš širdies jausmų purslais,
jų galioj sielos virpesius apnuogint.
2019-06-12 07:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-12 11:19
_Ana_Brada_
ir ko čia bartis jau ant jūs eilių
kada stovėjau eilėje ne kartą
ir juk ne kartą išgirdau myliu
tai negi dabar tvorą imsiu tverti ;O)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą