eilėraštis pilnas savigailos

senis ir krematoriumas


jausdamas artėjančią mirtį 
senis rašė ir rašė savigailos 
pilnus laiškus visuomenei 
arba tai visuomenės daliai 
kurią aš laikiau antiliteratūrine 

kad ir kaip tai atrodytų klaikiai 
senio dangus griuvo 
buvo aišku raudoni katinai neuždels 
jį sušlamšt 

seniokiškas savigailos kvapas 
kaip bematuotum 
nė per sprindžio varstą 
nebuvo gardus 

apskritai neturėjo jokios 
išliekamosios vertės 
ir buvo susimaišęs 
su šlapimkanalių ir šūdų kvapu 
mirtis niekaip nepajėgė 
netikėlio sustabdyt 

kol vienąkart 
dar neužmigusi 
žiūrėdama į krematoriumo 
kaminą 
tarsi sapnuodama 
ji ištarė 

„pagaliau“ 


aš irgi pažvelgiau 
į tąpus 

paprastai tarus 
smokas buvo aitrus 

mano žvilgsnis 
nustėro iš siaubo - 

pakibusi 
kaulėta senio ranka 
sukdamasi ratu 
rašė dūmais 

skaitykit mane 
aš didis 

skaitykit mane 
aš zaratustra!