...

Žlugimas lėtas ir tolyn dar vyks, o
jame beveik vieni mes, jokios
čia spalvos trečiojo Twin Peaks‘o
iš klasikinio balto juokias,
ant klasikinio juodo niršta,
žlugimas tęsiasi, visai nekaršta,
jis beda rodomąjį pirštą
į kvapą mažinantį varžtą,
jis, kuris viską reguliuoja,
be jo, beje, net ir nelyja,
neatsiranda net ir chloja,
ir kelti draudžiama leliją
paviršiui nuostabiosios pelkės,
kuri šešėliui liepia – gulkis,
kurioj ne troškulys, o alkis
kažką praryti, net ir dulkes,
įsako, dar įsako senti,
mums aiškiai ženklus juk jau siuntė
jo didenybė Visko Anti  –
ar Anti San Michele
              ar Anti Axel Munthe.