Rašyk
Eilės (75784)
Fantastika (2217)
Esė (1520)
Proza (10678)
Vaikams (2564)
Slam (50)
English (1166)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš ne vieną pavasarį kartais menu,
Kai į tolius širdis išsiilgusi bėgo
Ir svaiginos  žydėjimu, o ne menu,
Ir kvėpavo kvepėjimu diego ir žiedo.

Ir pasiekti, atrodė, kad žvaigždę galiu,
Ir galiu baltą sapną prikelti iš miego,
Ir lakioti dausos vis sparnais angelų,
Ir sugrįžti taku – baltu žiedlapių sniegu.

Bet sapnai tartum burtai apleido mane,
Ir išblėso svajonės ir tyliosios godos,
Būto laiko dar pėdsakų ieškau mene
Ir einu, kaip ėjau, vis klupdama žodžiais.

Lig šaltinio versmės nenueisiu jau ne,
Nors ir lūpos  iš įpročio gieda ir gieda.
2019-05-23 20:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-06-12 22:26
bitezole
Tik žodžiai šoka savo šokį...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-24 00:18
Julija Mėčiuvienė
lab artimas jausmais
rekomenduočiau...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-23 22:42
Nuar
Šiek tiek kliūna rimavimas. Šiek tiek liūdna, kai skaitai, jog menas yra tik tam, kad įveikti tą kilusį liūdesį. Nors, kiekvienas turi teisę atrasti savąją meno paskirti. Patiko. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-23 21:00
holy fingers
dūšia gieda, kas benutiktų, tai turėjot minty?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą